Tai ne paprasta išdaika – tai narcisistinė vaikystės krizė, kai individas nori patikrinti savo vertę. Grįžę į savo patį laidotuves, jie tampa stebėtojais savo pačių gyvenime. Ši scena atskleidžia skausmingą tiesą: visuomenei rūpi tik idealizuoti, jau „prapultys“ vaikai, o ne gyvi, nepatogūs paaugliai. Tai ciniškas, bet skaudžiai tikras suaugusiųjų pasaulio portretas, perteiktas vaikų akimis.
If you want a faithful, charming adaptation, seek out the 1938 black-and-white film – it’s the most critically respected. For children, the 2000 animated musical (by MGM) is fine but forgettable. Avoid modern “reimaginings” that stray too far from the source. tomo sojerio nuotykiai filmas
Už juoko, plaukimo ir lėbavimo slypi liūdesys – supratimas, kad vaikystė yra trumpas atokvėpis prieš įsiliejimą į pilką suaugusiųjų pasaulį. Todėl šis filmas, žiūrimas suaugusiojo akimis, tampa giliu, terapiniu potyriu – priminimu apie tą mažą maištautoją, kuris kadaise gyveno kiekviename iš mūsų, kol jį nudažėme civilizacijos spalvomis. Tai ne paprasta išdaika – tai narcisistinė vaikystės
Tomas nenori būti „geru“. Jis siekia būti laisvu. Viena giliausių filmo (ir knygos) scenų – tai tvoros dažymas. Tai ne šiaip vaikų išdaiga. Tai tobula kapitalizmo ir socialinės inžinerijos mikrokosmo demonstracija. Tomas supranta, jog darbas yra tai, ką žmogus priverstas daryti, o žaidimas – tai, ką jis daro savanoriškai. Paversdamas darbą privilegija, jis ne tik išvengia bausmės, bet ir perverčia supančią realybę aukštyn kojomis. Tai vaiko bandymas perimti kontrolę pasaulyje, kuris nuolat jį spaudžia į rėmus. Avoid modern “reimaginings” that stray too far from
★★★☆☆ (3/5) – Fun for families, but not a substitute for reading the book.